Ilgaamžis, atsparus šaltoms žiemoms ir sausroms spygliuotis medis. Augalas atsparus vėjui ir šalčiui (iki −30 °C), užterštam miesto orui, druskom. Plačiai išsisklaidžiusias šakas dengia tamsiai žali, ilgi, standūs spygliukai. Auga palyginti greitai, per metus paauga apie 30–70 cm. Pušų augimą galima reguliuoti skabant metūglius. Geriausiai genėti pavasarį, dar neprasidėjus vegetaciniam laikotarpiui, arba rugpjūtį-rugsėjį, kai pagrindinis augimas pasibaigęs. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad pušys nemėgsta užmirkimo. Nereiklus dirvožemiui, tinkama dirva: molis, lengvas molis, smėlis, priemolio dirvožemis, vidutiniškai derlingas. pH: rūgštinis, neutralus, šarminis. Geriausiai auga saulėtose vietose, bet gali augti ir daliniame šešėlyje. Juodosios pušys pasižymi tamsiai pilkšvos spalvos, giliai suaižėjusia žieve, kuri medžiui bręstant tampa dekoratyvi. Kankorėžiai šviesiai rudi, žvilgantys, ovaliai kūgiški. Atsparumo šalčiui zona: 4-9. Sodinti ankstyvą pavasarį arba rudenį. Jeigu augalas augo vazone, galima sodinti visą šiltąjį sezoną. Svarbu pušies nepasodinti per giliai. Sodinama, kaip augo vazone, – iki šaknies kaklelio. Jeigu pasodinama per giliai, augalas skurs ir augs lėtai. Lietuvoje šis medis puikiai tinka parkams, alėjoms, erdviems sodams ir dirvožemiams, kuriuose sunkiai auga kiti augalai. Grupėse pušys puikiai dera su rododendrais, viržiais, azalijomis, erikomis bei kitais erikiniais augalais, magnolijomis, raugerškiais, kiliminėmis daugiametėmis gėlėmis.

https://youtu.be/cp3KYy5nbfk